PATVIRTINTA

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos

direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.1-55

 

KUPIŠKIO LAURYNO STUOKOS-GUCEVIČIAUS GIMNAZIJA

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą, gimnazijos susitarimais. Aprašas dera su gimnazijos keliamais ugdymo tikslais, ugdymo proceso organizavimu ir yra gimnazijos ugdymo turinio dalis.

2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai, uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Šį veiksmą atlieka kitas asmuo (dažniausiai mokytojas).

Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas (refleksija);

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Apklausa raštu / raštu – greita 15–20 minučių apklausa, skirta patikrinti žinias ir gebėjimus ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos.

Savarankiškas darbas – iki 30 min. trunkantis darbas, kurio tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

4. Vertinimo tipai (pagal vertinimo paskirtį):

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso, programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

4.2. formuojamasis vertinimas – ugdymo(si) procese nuolat teikiamas grįžtamasis ryšys žodžiu ar raštu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie mokymąsi bei pasiekimų tobulinimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, bet skatinantis, nukreipiantis ir padedantis mokiniui gerinti mokymąsi;

4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio ugdymosi rezultatus, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą;

4.4. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

5. Vertinimo būdai (pagal vertinimo pobūdį):

5.1. formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

5.2. neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, teikiant grįžtamąjį ryšį. Vertinimas nefiksuojamas;

5.3. kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą kaupimas pažymiais, sudėtinio įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminio balo vidurkio fiksavimas.

II VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

6. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai:

6.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

6.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

6.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant pusmetį, mokslo metus) ar mokymosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti;

6.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus.

7. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui pažinti save, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, iškelti mokymosi tikslus, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses;

7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

7.3. suteikti mokiniams jų poreikius atliepiančią mokymosi pagalbą;

7.4. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi ir bendradarbiauti siekiant didesnės kiekvieno mokinio pažangos;

7.5. mokyklai įsivertinti savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą.

III VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

 

8. Vertinimo nuostatos:

8.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

8.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, bendrieji gebėjimai;

8.3. vertinimas, skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

9. Vertinimo principai:

9.1. pozityvumas ir konstruktyvumas – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti;

9.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo laiko, mokiniams žinomos (į)vertinimo procedūros, pateikiami aiškūs vertinimo kriterijai);

9.3. objektyvumas ir veiksmingumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų aprašais);

9.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti);

9.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams žinomais kriterijais).

IV VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

 

10. Planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą, mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais ir uždaviniais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus bei vadovaudamasis bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimų lygių aprašais:

10.1. vertinimas planuojamas metams ir nurodomas ilgalaikiuose planuose;

10.2. formuojamąjį vertinimą mokytojas planuoja pamokos metmenyse;

10.3. vertinimas detalizuojamas pradedant nagrinėti temą;

10.4. planuodami integruotas pamokas, projektus, kitas veiklas mokytojai numato vertinimo būdus bei kriterijus.

11. Supažindinimas su mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka:

11.1. pirmosiomis rugsėjo dienomis klasių kuratoriai supažindina mokinius su ,,Mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų tvarkos aprašu“;

11.2. mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką supažindina mokinius su dalyko mokymosi pasiekimų ir pažangos fiksavimo tvarka, vertinimo būdais ir formomis bei kriterijais;

11.3. tėvai (globėjai, rūpintojai) su gimnazijos ,,Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu“ susipažinti gali klasių susirinkimuose arba gimnazijos internetinėje svetainėje; I kl. mokinių tėvus su ,,Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu“ supažindiname pirmame visuotiniame I kl. tėvų susirinkime.

11.4. gimnazijos ,,Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas“ skelbiamas gimnazijos internetinėje svetainėje.

12. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, kaupiamasis, apibendrinamasis vertinimas.

13. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, formos, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

14. Gimnazija užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį vertinimą žodžiu ir raštu. Mokytis padedančio vertinimo žodžiu ir raštu savalaikis pateikimas mokiniui užtikrinamas:

14.1. sudarant galimybes mokiniui pamokos pabaigoje įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą (palyginus su pamokos uždaviniu);

14.2. ne vėliau kaip per savaitę nuo parašymo dienos, informuojant mokinius apie kontrolinio darbo ar savarankiško darbo rezultatus. Lietuvių kalbos kontrolinio ar savarankiško darbo rezultatai skelbiami per dvi savaites;

14.3. pamokos metu taikant formuojamojo vertinimo būdus, kurio paskirtis– padėti mokiniui mokytis: informuoti ir aptarti, kokie numatomi pasiekimų ir pažangos pamokoje vertinimo kriterijai, aiškiai teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį; grįžtant prie pamokos uždavinio, stebėti daromą pažangą, teikiant pagalbą bei siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

15. Gimnazija yra sukūrusi ir taiko individualios mokinio akademinės, bendrųjų gebėjimų ir vertybinių nuostatų pažangos stebėjimo sistemą ,,Mokinio pažangos turinio, identifikavimo būdų ir pažangos stiprinimo atsakomybių sistema“:

15.1. individualios kiekvieno mokinio akademinės pažangos stebėjimas grindžiamas mokytojo ir mokinio sąveika ir mokymosi palaikymu (pildant ,,Tolesnio ugdymosi planą“); mokytojas stebi mokinio mokymąsi, įsitraukimą, pastangas, mokymosi būdus, sunkumus ir padeda suprasti mokiniui, kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi. Mokinys, konsultuojamas mokytojo, pagal kriterijus mokosi vertinti savo darbą, įsivertinti pasiekimus ir pažangą; derinamas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas;

15.2. individualios mokinio pažangos stebėjimo tikslas – identifikuoti ir vertinti, ar mokinio pažanga įgyjant kompetencijas yra pastovi, optimali ir visybiška, atitinkanti jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tolesnio mokymosi planavimą;

15.3. individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai; atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

16. Mokinių, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema, pagal pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose:

Pasiekimų lygis

Balai

Trumpas apibūdinimas

aukštesnysis

10 (dešimt)

puikiai

9 (devyni)

labai gerai

pagrindinis

8 (aštuoni)

gerai

7 (septyni)

pakankamai gerai

6 (šeši)

vidutiniškai

patenkinamas

5 (penki)

patenkinamai

4 (keturi)

pakankamai patenkinamai

nepatenkinamas

3 (trys)

nepatenkinamai

2 (du)

blogai

1 (vienas)

labai blogai

16.1. Mokinio, dalyvavusio atsiskaitomajame darbe, tačiau nieko neatsakiusio, neatlikusio užduočių, darbas vertinamas ,,labai blogai“; mokinio darbas vertinamas ,,blogai“, kuomet jam nepavyko teisingai atlikti nei vienos užduoties.

17. Mokomieji dalykai, kurie vertinami įrašu (įskaityta / neįskaityta):

Dalykas

III klasės

IIIIV klasės

Dorinis ugdymas

Vertinama įrašu „įsk“ arba „neįsk“

Pasirenkamieji kompiuterinės braižybos ir psichologijos dalykai

Vertinama įrašu „įsk“ arba „neįsk“

18. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įrašu „įsk“ arba „neįsk“.

19. Pažymiu (rašomu į Tamo dienyną ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, išskyrus atvejus, kai dalykui skirtų pamokų skaičius per savaitę yra 1-2) mokinių pasiekimai gali būti vertinami išėjus temos dalį, temą ar ciklą (skyrių). Mokinių pasiekimai pažymiu vertinami sistemingai laikantis tokių vertinimo dažnumų:

  • jei dalykui skirta 1 pamoka per savaitę – ne mažiau kaip 3 pažymiai per pusmetį;
  • jei dalykui skirta 2 pamokos per savaitę – ne mažiau kaip 4 pažymiai per pusmetį;
  • jei dalykui skirta 3 pamokos per savaitę – ne mažiau kaip 5 pažymiai per pusmetį;
  • jei dalykui skirta 4 pamokos per savaitę – ne mažiau kaip 6 pažymiai per pusmetį;
  • jei dalykui skirta 5 pamokos per savaitę – ne mažiau kaip 6 pažymiai per pusmetį;
  • jei dalykui skirta 6 pamokos per savaitę – ne mažiau kaip 6 pažymiai per pusmetį.

20. Kontrolinių darbų rašymas:

20.1. apie kontrolinio darbo rašymo datą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;

20.2. rašomas ne daugiau kaip 1 kontrolinis darbas per dieną;

20.3. jeigu mokinys kontroliniame darbe nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, numatytų „Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių apskaitos tvarkos apraše“ už kontrolinį darbą mokinys turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 1 mėnesį su mokytoju suderintu laiku. Per tą laikotarpį mokiniui pageidaujant dalyko mokytojas teikia konsultacinę pagalbą. Neatsiskaičius per nurodytą laikotarpį, vertinama „labai blogai“ ir į dienyną įrašoma „1“;

20.4. jeigu mokinys nedalyvavo kontroliniame darbe be pateisinamos priežasties, atsiskaityti už kontrolinį darbą jam teisė nesuteikiama, vertinama „labai blogai“ ir į dienyną įrašoma „1“;

20.5. III–IV klasių mokiniams, gavusiems nepatenkinamą kontrolinio darbo įvertinimą, teisė rezultatą pagerinti (perrašyti) nesuteikiama;

20.6. I–II klasių mokiniams, gavusiems nepatenkinamą kontrolinio darbo įvertinimą, suteikiama teisė rezultatą pagerinti (perrašyti) per dviejų savaičių laikotarpį. Perrašyto kontrolinio darbo įvertinimas negali būti aukštesnis kaip 4. Atsiskaitymo datą ir laiką nurodo dalyko mokytojas.

21. Savarankiško darbo rašymas:

21.1. apie savarankišką darbą mokiniai gali būti iš anksto neinformuojami;

21.2. įvertinimas įrašomas į dienyną, rezultato pagerinti (perrašyti) teisė nesuteikiama;

21.3. savarankiškas darbas rašomas iš 1– 4 pamokų temų;

21.4. savarankiško darbo trukmė iki 30 min.;

21.5. savarankiškų darbų skaičius neturi viršyti kontrolinių darbų skaičiaus per pusmetį (jeigu kontroliniai darbai – 4, tai savarankiškų darbų – ne daugiau kaip 4 per pusmetį).

21.6. savarankiškas darbas gali būti skiriamas pavieniams mokiniams, grupei, klasei ar mokiniui pakeitusiam ugdymosi vietą (pašalintam iš pamokos).

21.7. jeigu mokinys nedalyvavo savarankiškame darbe, jis už savarankišką darbą atsiskaito/neatsiskaito mokytojo sprendimu.

21.8. jeigu mokinys nedalyvavo savarankiškame darbe dėl pateisinamų priežasčių, numatytų „Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių apskaitos tvarkos apraše“ už savarankišką darbą , mokytojo sprendimu, mokinys turi atsiskaityti su mokytoju suderintu laiku. Neatsiskaičius vertinama „labai blogai“ ir į dienyną įrašoma „1“;

21.9. jeigu mokinys nedalyvavo savarankiškame darbe be pateisinamos priežasties, atsiskaityti už savarankišką darbą jam teisė nesuteikiama, vertinama „labai blogai“ ir į dienyną įrašoma „1“;

22. Rekomenduojama kaupiamuoju vertinimu mokinių pasiekimus vertinti už mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių patikrinimus (namų darbus, testus, pratybas, projektinius darbus, apklausas žodžiu / raštu, kitas klasės darbo užduotis ir pan.) bei veiksmingas pastangas siekiant aukštesnio pasiekimų lygmens. Kaupiamojo vertinimo pažymys (ne mažiau kaip 3 kaupiamųjų įvertinimų matematinis vidurkis) į dienyną rašomas 1–3 kartus per pusmetį, neviršijant kontrolinių darbų įvertinimų skaičiaus. Apie vertinimą kaupiamuoju vertinimu mokiniai iš anksto gali būti neinformuojami:

22.1. mokiniui, nedalyvavusiam dėl pateisinamų / nepateisinamų priežasčių atsiskaityme, vertinamu kaupiamuoju įvertinimu, taikoma tokia pati kaip atsiskaitymo / neatsiskaitymo už savarankiškus darbus vertinimo tvarka.

23. Bandomojo egzamino rašymas ir vertinimas:

23.1. bandomasis egzaminas vertinamas pažymiu. Bandomojo egzamino darbas prilyginamas kontroliniam darbui ir vertinamas pagal dalyko bandomojo egzamino vertinimo skalę.

23.2. po egzaminų pasirinkimo bandomąjį egzaminą rašo tik tie mokiniai, kurie yra pasirinkę laikyti dalyko egzaminą, kitiems mokiniams skiriamas kontrolinis darbas vienos pamokos trukmės.

24. Vertinimas baigus programą ar programos dalį:

24.1. pusmečio pabaigoje mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į pusmečio laikotarpiu gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose;

24.2. vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti susieti su bendrosiose programose aprašytais konkretaus dalyko vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam;

24.3. mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių aprašus ir įvertinami taikant 10 balų vertinimo sistemą arba fiksuojami įrašu „įsk“ / „neįsk“:

24.3.1. pusmečio įvertinimas fiksuojamas apskaičiavus dalyko pažymių aritmetinį vidurkį (jei dalyko pažymių aritmetinis vidurkis – 8,5 vedamas 9; jei dalyko pažymių aritmetinis vidurkis – 8,4 vedamas 8);

24.3.2. vienerių mokslo metų pasiekimų rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas iš I ir II pusmečių pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles (pvz., jei I pusmečio pažymys – 7, II pusmečio – 6, tai dalyko metinis įvertinimas – 7);

24.3.3. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), 4–10 balų įvertinimas; nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“), 1–3 balų įvertinimas.

24.4. jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pusmetį) neatliko visų numatytų kontrolinių darbų be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio dalyko pusmečio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“; jei mokinys neatliko visų numatytų vertinimo užduočių dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) – fiksuojamas įrašas „atleista“;

24.5. jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu;

24.6. mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B, užsienio kalbos- B1) į išplėstinį (žymima raide A, užsienio kalbos - B2), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas.

25. Mokinys, baigęs arba lankantis dailės, muzikos ir sportinės krypties neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklas, jo pageidavimu ir direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas nuo privalomo atitinkamo dalyko pamokų lankymo, vadovaujantis Bendruosiuose ugdymo planuose išdėstytais reikalavimais.

26. Apie mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami gimnazijos nustatyta tvarka.

__________________________________________________