Tautosaka šiandien

 Gegužės 15d. pirmokai gimnazistai klausėsi mokslininkės, humanitarinių mokslų daktarės, docentės Bronės Stundžienės pasakojimo apie tai, kiek tautosaka (dar kitaip ji vadinama folkloru, liaudies kūryba, atminties kultūra) gyva šiandien, kokie jos atspindžiai dabartyje.

003 Mokslininkė visus patikino, kad tautosaka tebėra gyva. Lietuvos regionai (Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva) ir dabar labai ryškūs, skirtingi. Tai atsispindi ir žmonių charakteryje, elgsenoje. Užgavėnių šventės tradicijos (kaukės, blynai ir kt.) kažkada buvo kaip ritualas, dabar suprantamos kaip žaidimas. O dainavimas apskritai užkoduotas mūsų prigimtyje.
 Mokslininkė dalinosi prisiminimais ir patirtimi, kaip su studentais vykdavo į ekspedicijas rinkti tautosakos, kaip žmonės juos sutikdavo, kaip vykdavo bendravimas, kaip užrašinėdavo žmonių pasakojimus, dainas. Pateikė įdomų faktą: sutikta dainininkė buvo paprasta, neraštinga kaimo moteris, bet mokėjo 400 dainų. Pateikė pavyzdžių, kaip senosios mūsų patarlės adaptuojamos šiame laikmetyje.
 Mokslininkė kalbėjo apie turtingą mūsų tautos kultūrą. Žmonės gamtą mokėjo stebėti, ją sudievindavo ir pagal jos ciklą kūrė savo gyvenimą, kurį lydėjo šventės, įvairūs ritualai. Viešnia sakė, kad lietuviams vanduo – gyvybės simbolis. Apibūdino, kiek simbolių yra susijusių su vandeniu, kokios jų reikšmės senojoje kultūroje.
 Mokslininkė linkėjo domėtis ir pažinti atminties kultūrą.

Mokytoja Jolanta Kireilytė